簽署者都曾經活躍於立陶宛的獨立運動。安塔纳斯·斯梅托纳、多納塔斯·馬利諾斯卡斯以及其他一些人曾經在十九世紀末至二十世紀初參與立陶宛的秘密結社。這些秘密結社參與非法發行推廣使用拉丁字母撰寫立陶宛語的出版品(這在1866年至1904年受到俄羅斯帝國政府禁止),同時也參與對抗當局的其它俄羅斯化嘗試。安塔纳斯·斯梅托纳、斯蒂芬納斯·凱瑞斯、阿方薩斯·佩特魯利斯及米科拉斯·比爾齊斯卡因為這些活動而被中學開除。[2]約納斯·巴薩納維丘斯(法案簽署時為立陶宛國民大會主席)曾在保加利亚行醫,並於當地推動公共卫生事業。[8]儘管如此,他仍持續對立陶宛事務做出貢獻,並組織出版了重要的地下報紙《黎明報(英语:Aušra)》,而該報於1883年創刊。巴薩納維丘斯同時也活躍於保加利亞的政治圈,並曾經作為該國民主黨(英语:Democratic Party (Bulgaria))的代表。許多簽署者都曾參與1905年的維爾紐斯大議會(英语:Great Seimas of Vilnius),該議會塑造了立陶宛國的政治未來。[2][9]
^Eidintas, Alfonsas; Vytautas Žalys; Alfred Erich Senn. Chapter 1: Restoration of the State. Ed. Edvardas Tuskenis (编). Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic, 1918-1940 Paperback. New York: St. Martin's Press. September 1999: 24–31. ISBN 0-312-22458-3.
^ 3.03.13.2Šenavičius, Antanas. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto teisinė prigimtis ir konstitucinė reikšmė. Istorija xl. 1999, 40: 23–26. ISSN 1392-0456(立陶宛语).
^Valančiūtė, Janina. Didi humanitaras ir didis daktaras, tarnavęs Eskulapui ir Lietuvai. Medicina. 2002, 38: 103. ISSN 1010-660X.
^Eidintas, Alfonsas; Vytautas Žalys; Alfred Erich Senn. Ed. Edvardas Tuskenis , 编. Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic, 1918-1940 Paperback. New York: St. Martin's Press. September 1999: 17–18. ISBN 0-312-22458-3.